ANKERIAI RUSNĖJE
Kov 20th, 2018 by Birute
__________________________________________________________________
Medienos pirklių – ekspeditorių – Anckerių kelios kartos, gyvenusios nuo XVIII amžiaus devintojo
dešimtmečio Rusnėje, Šyškrantės kaime (Šilutės r.), tiek per savo verslo reikalus, tiek kitokia
įvairiapuse veikla darė įtakų vietiniam Rytų Prūsijos pakraščio gyvenimui. J. Sembritzki ir
A. Bittens „Šilutės apskrities istorijoje”, P. Jakšto darbuose, D. Junutienės ir šių eilučių autorės apybraižose
randame žinių apie šios šeimos verslo kilimą ir laipsnišką smukimą, aktyvią visuomeninę ir
charitatyvinę veiklą (Sembritzki, Bittens, 1920,156- 158, 250-256; Jakštas, 1992, 19-20, 22, 23, 33, 47,
68-74, 79-82; 1994, 86, 88, 118; Banytė-Rovvell, 1999; Junutienė, 2005, 40^18, 92, 95, 128-133).
Skandinaviška kilme besididžiuojanti šeima, dviejų šimtmečių bėgyje tapo svarbiais Rusnės bendruomenės
lyderiais, jų namai Šyškrantėje buvo ne tik ūkinės, politinės, bet ir kultūrinės veiklos centras.
Polinkiu domėtis tiek krašto, tiek giminės praeitimi labiausiai išsiskyrė paskutinysis šeimos atstovas, valdęs šeimos
namus Šyškrantėje, Ernstas Heinrichas Anckeris (1848.07.29-1935.10.31). Kartu su tėvu Johannu Heinrichu Anckeriu jis tapo
Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje nariu (AM, 1879, 669), kiek vėliau Ernstas H. Anckeris įstojo ir į senovės mylėtojų draugiją „Prussia”
(Prussia, 1892a, 4). Žinutėse apie šių draugijų veiklą, siunčiamas jų rinkiniams senienas glaustai atsispindi
Ernsto Heinricho Anckerio pomėgis kaupti archeologinius radinius. Siame straipsnyje
iš paskirų duomenų bandysime atkurti Ernsto H. Anckerio mėgėjiškos archeologinės veiklos
pėdsakus. Jis buvo XIX amžiaus žmogus, kuris derino savo polinkį humanitariniams mokslams su
pareiga šeimos verslui, aktyvumą vietiniame politiniame gyvenime su atsakomybe už vietinių Rusnės
salos gyventojų gerovę rūpinantis jais stichinių nelaimių metu. Ernsto Heinricho Anckerio gyvenimas,
jo šeimos istorija yra nusipelniusi plačios įvairiapusės studijos, kurioje iš išbarstytų šaltinių…
Skaityti toliau: RASA BANYTĖ ROWELL apie Ankerių kultūrinę veiklą: ANKERIU KULTŪRINE VEIKLA
______________________________________________________________________________
Ernstas Ankeris
E.V. Berbomo geneologija veda į Šilutę, bei Rusnę- Berbomo dukra Marie- Emilie ištekėjo už Johano Heinricho Ankerio. Šioje šeimoje gimė ir užaugo vienas žymiausių Rusnės salos žmonių Ernstas Ankeris – žvejybos prižiūrėtojo anūkas.
Ernstas Ankeris gimė (1848 – 1935) .
Visuomeninė veikla plati; jis buvo Šilutės apskrities tarybos , Klaipėdos krašto apskrities suvažiavimo (Landrat) nariu. 1868m. E.Ankeris kreipėsi į įvairias įstaigas ir patį ministrą, kad padėtų įrengti pylimą nuo Rusnės iki Šyškrantės, apsisaugoti nuo potvynių, nes 1888m. potvynis daug nelaimių pridarė. E.Ankeris dienraščiui „Memeler Dampfboot“ , „Klaipėdos garlaivis“ smulkiai aprašė to meto potvynį: ….Tik kas pats tamsią naktį, įtempęs jėgas , stengėsi ginti mieląjį savo namų židinį ir pagaliau turėjo pasiduoti, tegali suprasti savo nelaimės sunkumą. Ledonešis pasibaigė, bet dabar kilo rūpestis, kaip maitintis. Jeigu nebus suteikta skubi pagalba, dar daugelio žmonių gyvybė taps bado ir šalčio auka“. Organizavo pagalbą nukentėjusiems. Veikė jo iniciatyva įkurtos visuomeninės virtuvės, kuriose maitinosi visi. E.Ankeris kreipėsi ir į Klaipėdos visuomenę aukoti. Rūbus rūšiuojant daug dirbo jo žmona Grėtė Anker.
Daug prisidėjo prie senojo Rusnės tilto per Atmatą statybos, savo garlaiviu „Capella“ – nuplaukė į Nemunyną, (Gumbinės provincija) sutiko Rytų Prūsijos valdžios atstovus ir juos atplukdė į Rusnę, tikslu įtikinti dėl tilto statymo būtinybės. Nemažas jo indėlis ir prie Rusnės elektrifikacijos.
Po pirmojo pasaulinio karo, kurio metu žuvo jo vyresnysis sūnus, antrasis grįžo sunkiai sužeistas, E.Ankeris daug prisidėjo prie Rusnės parko sodinimo ir paminklo šalia Rusnės bažnyčios pastatymo žuvusiems (186) parapijiečiams atminti.
Nuo 1892 m. Ankeris buvo Prūsijos Senovės draugijos nariu.
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367171682176/DS.002.0.01.ARTIC
___________________________________________________________________________
Spauda apie Ankerių kultūrinę veiklą: http://www.santarve.lt/aktualijos/lietuvoje/po-rusnes-sala/
http://silaine.lt/silaine/is-medines-rusnes-praeities/
http://briai.ku.lt/downloads/AHUK_27/27_228-244_Sukaktys_Bacevicius.pdf
http://durys.diena.lt/kulturos-istorijos-puslapiai-senosios-klaipedos-literaturos-kurejai-3-2/8561
____________________________________________________________________________
Lituanistika duomenų bazė: http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=LDB&docId=TLITLIJ.04~2009~1367171682176&fromSitemap=1&afterPDS=true
____________________________________________________________________________
http://www.elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Voruta/Voruta_2005_17.pdf
___________________________________________________________________________
E. Becevičius 27_228-244_Sukaktys_Bacevicius
__________________________________________________________________________
