AČIŪ, LIETUVA
Birželio 1 d.17 val. vyks visą šalį apjungiančios muzikinės akcijos “Ačiū, Lietuva“ koncertas.
Akcijos metu padėkosime Lietuvos žmonėms už sėkmingai nugalėtą pirmąją COVID-19 bangą, ir pakviesime išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai įveiksime visus dar laukiančius sunkumus. Ačiū medikams ir pareigūnams, socialiniams darbuotojams ir savanoriams, pardavėjams ir vaistininkams. Teskamba „Ačiū, Lietuva“ visiems, kurie drausmingai laikėsi karantino.
Tam, kad „Ačiū Lietuva“ nuskambėtų per visą šalį, koncertus filmuosime, transliuosime gyvai. Akcijai pasibaigus iš filmuotos medžiagos bus sumontuotas visos Lietuvos klipas.
Akcija vyks ir Šilutės rajone- Šilutėje, Švėkšnoje, Bikavėnuose,..
„Ačiū, Rusne“ nuskambės prie Atmatos ir Skirvytės upių kampo, koncertuos folkloro ansamblis „Sklada“ (vad. D.Kubilienė),
„Ačiū, Juknaičiai“ dėkosime prie Juknaičių kultūros namų, klausysimės moterų vokalinio ansamblio „Vėjūnė“(vad. J.Šukienė)
„Ačiū, Usėnai“ tarsim prie Usėnų bendruomenės namų, kur išgirsim moterų vokalinio ansamblio „Smiltė“ dainas (vad. D.Svirskaitė)
Kviečiame tiesiogines transliacijas stebėti Facebook puslapyje (Salos etnokultūros ir informacijos centro, Rusnės, Juknaičių ir Usėnų bendruomenių paskyrose).
Akcijos vietoje žiūrovų skaičius ribotas. Koncerte prašome dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo.
LR Vyriausybės inicijuojamos ir Lietuvos kultūros centrų palaikomos muzikinės akcijos “Ačiū Lietuva“ organizatoriai Salos etnokultūros ir informacijos centras, Rusnės, Juknaičių ir Usėnų seniūnijos bei bendruomenės
______________________________________________________________________________
Mažųjų Velykėlių aidas lietuvininkų papročiuose ir tradicijose
Pirmąjį sekmadienį po Velykų vėl nauja šventė- Velykėlės, arba Atvelykis. Ši diena tampdavo labai džiaugsminga ir įsimintina.
Lietuvininkų papročiai maždaug nuo 18 a. vidurio pastebimai skyrėsi nuo papročių Didžiojoje Lietuvoje. Tai nulėmė keli faktoriai: mažalietuviai ilgus šimtmečius buvo Prūsijos kunigaikštystės, vėliau karalystės, galiausiai Vokietijos imperijos gyventojai. Jie anksčiau patyrė Vakarų Europos idėjų poveikį. Su lietuvininkais kartu gyveno vokiečiai. Svarbus faktorius – tikėjimo išpažinimas. Liuteronybe išpažįstama Mažojoje Lietuvoje, katalikybė- Didžiojoje Lietuvoje. Šie veiksniai paveikė žmonių mąstyseną, papročius bei tradicijas.
Prieš pusšimtį metų Lietuvoje ši šventė buvo tarsi antrosios Velykos, tik trumpesnės, vos vieną dieną švenčiamos. Gal dėl to ir papročiai yra užbaigiantys pirmosios pavasarinės mėnulio pilnaties savaitę, buvo paprastesni.
Tuose namuose, kur mažų vaikų būta, šeštadienio vakare vėlsuaugę sėsdavo margučių marginti. Tokie gražiau ne tik ant stalo pasidėti, bet ir vaikus pamaloninti. Kitus kiaušinius tik šiaip, paprastai į svogūnų lukštų ar šieno pabirų nuovirą sumerkdavo ir taip juos raudonai, gelsvai ar žaliai nudažydavo.
Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, tarsi Velykų pakartojimas. Pirmąjį sekmadienį po Velykų vėl dažomi kiaušiniai, ridenami margučiai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus. Tą dieną kiaušinius dažydavo ir didesni vaikai.
Atvelykio išvakarėse, kai mama ar močiutė vėl užminkydavo tešlą bandelėms, vaikai prišokdavę joms į pagalbą, galėdavo iš tos tešlos prilipdyti paukštukų, kiškučių, avinėlių ar žmogeliukų, namelių. Kol bandelės kepdavo, vaikai galėdavo žalumynais papuošti Atvelykio stale vietą savo saldumynams, išmargintiems kiaušiukams.
Mažiems geriems vaikams Velykė palieka po du įvairių spalvų kiaušinius. Velykės kiaušiniai būna kitoniški, nei kad yra namuose, juos arba tam tyčia nudažydavo kitaip, arba pasikeisdavo su kaimynėmis.
Didžiojoje Lietuvoje pav: Aukštaitijoje ir Suvalkijoje vaikai laukdavo- VELYKŲ BOBUTĖS.
Šakiečiai iki I-o pasaulinio karo- Velykę vadindavo VELYKŲ KARALIENĖS vardu.
Pasvaliečius, panevėžiečius ir ukmergiškius vaikus lankė VELYKIS arba VELYKIUS.
Raseiniškiai laukdavo KARABIJOS. Taip šiame krašte buvo vadinama Velykė.
Mažojoje Lietuvoje nudažytus kiaušinius atnešdavo VELYKŲ ZUIKIS. Velykų zuikio laukimo paprotys atsirado prieš 300 metų Elzase, Pfalce ir Aukštutinėje Reino dalyje. Juk zuikis ateidavo į miestelių ir kaimų sodus bei daržus ieškoti maisto, kad išgyventų. Todėl jis susijęs su pavasariu, atbudimu ir vaisingumu.
Velykė vaikučiams margučius vežiodavusi cukriniame arba vaškiniame vežimėlyje, kurį traukdavo pakinkyti vaškiniai arkliukai arba pūkuoti zuikučiai. Pačius gražiausius dalydavusi tik labai geriems vaikams, o išdykusiems, neklaužadoms tekdavę prastesni. Todėl vaikai visus metus stengdavosi būti geri.
Taip pat vaikučiai, mažieji kiaušiniautojai- lalautojai deklamuodavo eilėraščius arba sakydavo kalbas.
Apie Tilžę lalauninkai sveikindavo šeimininkus taip:
Labas vakars, pon gaspador, ei lalo,
Ar jau miegi saldų miegą, ei lalo,
Išsibudink, pasijudink, ei lalo,
Ar tu duosi mums lalutį, ei lalo,
Tavo lauke, Dievui dėkui, ei lalo,
Kur užarta, te juoduoja, ei lalo,
Kur užsėta, te žaliuoja, ei lalo,
Šventas Jurgis rasą krėtė, ei lalo,
Šventas Jonas mėšlą vežė, ei lalo,
Švents Jokūbas rugius kirto, ei lalo,
Šventa Ona pėdus rišo, ei lalo.
Retai atsitikdavo, kad lalauninkams- kiaušiniautojams neduodavo kiaušinio. Nedrįsdavo atsisakyti, nes žmonės tikėjo, jog negavusių dovanų blogi linkėjimai išsipildysią. Todėl baigę giesmes lalauninkai- kiaušiniautojai visi prašydavo dovanų ir žinoma jų gaudavo su dideliu kaupu.
Mįslės Atvelykio šventei
< Pramušiau ledą- radau sidabrą, pramušiau sidabrą- radau auksą.> (kiaušinis)
< Mažutis ąsotėlis, skani tyrelė.> (kiaušinis)
<Daili bačkelė be jokio lankelio> (kiaušinis)
< Šviesi trobelė, be langų, be durelių, kas įeiti nori, tas turi duris išlaužti.> (kiaušinis)
< Kai tik lapai sušlamėjo, tuoj į mišką, nudulkėjo.> (kiškis)
< Eina ponia per dvarą su šimtu suknelių> ( višta)
<Už trijų kalvų bulius baubia.> (Perkūnija)
<Be rankų be kojų vartus atkelia.> (Vėjas)
<Eina jautis baubdamas, dangų ragu rėždamas.> (Griaustinis ir žaibas)
< Vienas lieja, antras geria, trečias auga> (Lietus, žemė, žolė).
<Marga karvė dangų laižo>. (Vaivorykštė)
<Ir laibas, ir ilgas, atsitūpė žolėj nesimato.> (Lietus).
<Maža moteriškutė su aukso kepurėle.> (Gėlė su rasos lašu).
Žaidimai Atvelykio šventei
Žaidimas ,,Išsirink kiaušinį ridenimui“
Atlikus šias užduotis, vaikai išsirinkę ridenimui gali pasiimti po kiaušinį ir tam tikrą laiką juos pagal muziką turi panešioti juos ant delno. Sulenktos rankytės ar galvelės.
Ridenimas
Paruošiami ridenimui loveliai. Vaikučiai su išsirinkusiais kiaušinukais gali rungtis ridenimo varžybose.
Piešiniai spalvotomis kreidelėmis ant asfalto.
Išdalinamos spalvotos kreidelės ir vaikučiai gali piešti Atvelykiui skirtus simbolius ( zuikutį, margutį, verbą, zuikių namukus, krepšelius su margučiais ir t.t.)
Žaidimas ,,Kuri komanda greičiau perneš margutį šaukštu“
Susiburia komandos. Joms išdalinamos priemonės (prijuostės, šaukštai, margučiai).
Žaidimas ,, Kas daugiau žino žodžių susijusių su Velykom, pavasariu“
Žaidimas žaidžiamas tip top principu. Nubrėžiamas atstumas ir du pageidaujantys žaisti šį žaidimą dėdami žingsnį po žingsnio sako žodžius susijusius su pavasariu ir Velykomis. Laimi tas kas daugiau žino žodžių.
Geros nuotaikos, daug šypsenų ir iki kito Atvelykio !
Parašyta, pasinaudojant parengtu Reginos Meškauskienės straipsniu ,,Velykos Klaipėdos krašte“ iš knygos ,, Šilainės istorijos“, taip pat Pranės Dundulienės ,, Lietuvių šventės : tradicijos, papročiai, apeigos“.
Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė- vadybininkė Dalia Kubilienė
_________________________________________________
PASAULIO KULTŪROS DIENA
1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.
Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas N. Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą.
1929 m. Rerichas su tarptautinės teisės specialistu G. G. Chklaver parengė Rericho paktą, kuriuo įsipareigojama saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, plėtoti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai buvo pirmasis tarptautinis paktas, skirtas kultūros vertybių apsaugai ir kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N. Rericho kreipimusi. Šio pakto pagrindais rėmėsi 1945 m. sukurta UNESCO organizacija.
Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per II-ąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais. 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.
LR Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną dieną.
Auksė Norvilienė – Tarptautinės Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų koordinatorė yra viena iš pirmųjų entuziastų, kad šį šventė pasiektų ir Lietuvą.
2015 m rugsėjo 10 d. LR Seimui buvo įteikta Taikos vėliava.
„Kultūra mes išreiškiame savo šalies tapatumą, atspindime papročius, prisimename savo kilmę ir pagerbiame šviesiausius kultūrą puoselėjančius žmones‘‘… Taip yra sakęs buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Nikolajus Rerichas
(rus. НиколайКонстантиновичРерих, vok. NicholasRoerich; 1874 m. spalio 9 d. – 1947 m. gruodžio 13 d.) – vokiečių kilmės rusų dailininkas, filosofas, archeologas, keliautojas, mistikas, visuomenės veikėjas. Per savo gyvenimą jis nutapė apie 7000 piešinių, parašė 30 literatūrinių darbų, inicijavo meninių, istorinių, kultūrinių vertybių apsaugą, buvo kelis kartus nominuotas Nobelio premijai.
Gimė inteligentų šeimoje Sankt Peterburge. Nuo mažumės tapė, domėjosi archeologija, istorija, Rytų kultūriniu paveldu. 1893 m. Peterburgo universitete studijavo teisę, tuo pat metu studijavo ir Imperatoriaus menų akademijoje. Studijų metais bendravo su žymiais Rusijos menininkais (Rimskiu-Korsakovu,Repinu, Stasovu ir kt.). Tapo archeologų klubo nariu, Valdajaus krašte atrado sensacingų neolitinių radinių. 1897 m. dailės akademijos baigimo proga nutapė paveikslą „Pasiuntinys“, kuris sužavėjo profesūrą, jam buvo organizuotas susitikimas su Levu Tolstojumi.
1916 m. Rerichas dėl plaučių ligos gydymo persikraustė į Sortavalą (tuometinė Suomija). 1917 m. kilo Spalio revoliucija, Rusijos-Suomijos siena buvo uždaryta, Rerichas liko atskirtas nuo Rusijos. 1919 m. su ekspozicijomis keliavo po Švediją. 1920 m. buvo pakviestas į JAV, ten pristatė 115 darbų, viešėjimo metu sukūrė dar keletą serijų. Čia jis susipažino su kitais menininkais, dalyvavo kultūrinėse organizacijose, keletą jų pats įkūrė. 1923 m. Niujorke atidarytas Rericho darbų muziejus.
Amerikoje užsidirbęs pakankamai pinigų 1923 m. Rerichas su šeima išvyko į Indiją. Jis domėjosi regiono istorija, kultūra, ieškojo bendrų slavų ir indų šaknų. Jis keliavo po Kašmyrą, Ladaką, Sikimą, Uigūriją, Tibetą, Mongoliją, Altajų, aplankė Maskvą. Jos metu tyrinėjo iki tol menkai žinomus kalnų rajonus, tautas. Tiesa, Rerichui nepavyko pakliūti į Lasą, kur jis siekė užmegzti diplomatinius ir kultūrinius santykius tarp Tibeto ir Vakarų budizmo entuziastų. Apie šią Rericho ekspediciją sukurta daug hipotezių ir gandų, kad keliautojas vykdęs TSRS žvalgybinę ekspediciją, siekęs sukurti utopinę komunistinę-budistinę valstybę ar ieškojęs Šambalos.
Po ekspedicijos, 1928 m. Kulu slėnyje Rerichas įkūrė „Urusvati“ Himalajų studijų institutą, kuriame buvo sisteminama surinkta medžiaga. Institutui vadovavo keliautojo sūnus Georgas. Jis toliau tyrinėjo regioną, surinko daug retų ir vertingų duomenų. 1934–1935 m. Nikolajus Rerichas, remiamas JAV žemės ūkio departamento, surengė ekspediciją po Vidinę Mongoliją, Mandžiūriją ir Kiniją. Jos metu surinkta virš 300 augalų sėklų, rasta senovinių rankraščių, aprašyti archeologiniai paminklai.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gyvendamas Indijoje Rerichas aktyviai rėmė Tarybų Rusiją, iš lėšų, gautų už piešinius ir mokslinę veiklą, rėmė Raudonąją armiją. Nutapė keletą patriotinės tematikos darbų. Bendravo su Indijos politikais (J. Nehru, Indira Gandhi), sukūrė Amerikos-Rusijos kultūrinę asociaciją su tikslu padėti Rusijai kare prieš fašizmą.
Senatvėje piešė daugiausia kalnus, sukūrė ištisas serijas darbų apie Himalajus. 1947 m. mirė, jo kūnas buvo indų papročiu sudegintas.
Kūryba
Pradžioje Rerichas kūrė istorinės tematikos piešinius, vaizdavo įvairius senovės Rusijos istorinius epizodus. Netrukus jis tapo Imperatoriaus meno skatinimo draugijos sekretoriumi. 1901 m. Rerichas vedė Jeleną Ivanovną, su ja susilaukė dviejų sūnų – Georgo ir Svetoslavo. Jie vėliau taip pat tapo meno ir visuomenės veikėjais. Rerichas keliavo po istorines Rusijos vietoves, kūrė freskas, mozaikas, dekoracijas teatrui, baletui.
Palaipsniui Rericho meninė tematika keitėsi – daugėjo mistinių, su dvasiniais ieškojimais susijusių kūrinių, išryškėjo Rytų filosofijos ir dvasinės kultūros elementai. Dailininkas eksperimentavo su spalvomis, motyvais, daug dėmesio skyrė simbolizmui, mitologinėms sąsajomis. Jo darbai buvo eksponuojami įvairiose Europos šalių galerijose.
Rericho estetinės, filosofinės ir dvasinės pažiūros, atsispindėjo jo sukurtoje Gyvosios Etikos koncepcijoje. Jis pabrėžė kultūros, grožio, dvasinio paveldo svarbą, pabrėžė aiškų skirtumą tarp kultūros ir civilizacijos.
Rerichas per savo gyvenimą tapo daugiau nei 50 universitetų, akademijų, institutų garbės nariu, apdovanotas Rusijos, Švedijos, Prancūzijos, Jugoslavijos aukščiausiais ordinais. Rericho garbei pavadinti objektai Altajuje, astronominiai kūnai. Be muziejaus Niujorke, Rericho muziejai veikia Maskvoje ir Peterburge.
Rericho pėdsakai Lietuvoje
1890-1910 mm. Nikolajus Reichas domėjosi senovės slavų ir skandinavų kultūra. Nenuostabu, kad jis jautė susidomėjimą Lietuva. 1903 m. savotiškos povestuvinės kelionės metu Rerichas kartu su žmona Jelena lankėsi Trakuose, Vilniuje, Kaune, plaukė Nemunu, nutapė du etiudus bei minėjo pilis savo apybraižoje „Po senovę“Keletas Rericho paveikslų buvo dedikuoti Lietuvai – „Baltojo Vyčio žirgai“ (“КониСветовита”), „Vaidilos“ (“Вайделоты”), „Perkūnas“ (“Перкунас”). Etiudai, gimę kelionės po Lietuva pasekoje – „Perkūno namai“, „Kauno bažnyčia“ (“Каунасскийкостёл”), „Pilies griuvėsiai ties Nemunu“ (“РазвалинызамканаНемане”), „Raudonės pilis“, „Gedimino pilies griuvėsiai“ ir kt.
1935 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos Rericho draugija. 1940 m. tarybinė valdžia draugijos veiklą uždraudė. 1948–1949 m. aštuoniolika draugijos narių buvo suimti, nuteisti ir ištremti į griežto režimo lagerius Sibire. Grįžę iš Sibiro, rerichiečiai toliau tęsė savo darbą, tačiau pogrindyje.
1989 m. Vilniuje buvo atkurta Lietuvos Rericho draugija.
Draugijos nariai studijuoja gausų Rerichų šeimos filosofinį, literatūrinį, mokslinį ir meninį palikimą.
Draugija aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame kultūriniame gyvenime: rengia susitikimus su svečiais iš įvairių šalių, organizuoja Etikos forumus, konferencijas, kūrybinius vakarus,dirba leidybinį darbą, rengia Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos reprodukcijų parodas.
Draugija bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos visuomeninėmis kultūrinėmis organizacijomis, ypač glaudžiai – su Vydūno draugija. Lietuvos Rericho draugija palaiko ryšius ir bendradarbiauja su visuomeninėmis kultūrinėmis organizacijomis Anglijoje, Austrijoje, Indijoje, JAV, Italijoje, Latvijoje , Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje .
Draugijos tikslas – skleisti Rerichų šeimos palikimo idėjas, ugdyti dvasinę kultūrą, padėti kurti humaniškesnę, darnesnę ir gražesnę visuomenę.
Informaciją internete surinko Vilniaus meno kolegijos dėstytojas Edmundas Žalpys ir Vygantas Stoškus
________________________________________________________
Artėjant Šv. Velykoms dovanojame Jums margučių marginimo vašku pamokėlę:
___________________________________________________________
Šventų Velykų belaukiant
Interviu
Didžiąją savaitę, prasidėjusią Verbų sekmadieniu, vainikuos Šventos Velykos – Kristaus prisikėlimas. Rimtis ir neįprasta tyla apsilankė namuose, gatvėse, o gamta, kaip visada, ruošiasi žydėjimui.Velykų laikotarpiui tai pritinka. Spaudoje ir internetinėje erdvėje pasipylė daugybė straipsnių, pamokymų, kaip gyventi ir išgyventi, juk užklupęs karantinas tęsis nežinia kiek… o čia dar Šv. Velykos be bažnyčios.
Apie parapijiečių gyvenimą DABAR nuotoliniu būdu kalbamės su Valdu Miliausku, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Rusnės, Švėkšnos, Vyžių evangelikų liuteronų parapijų kunigu,
Kaziu Žutautu, Pagėgių, Usėnų, Rukų parapijų klebonu bei Stanislovu Anužiu, Žemaičių Naumiesčio parapijos klebonu. Dvasininkai maloniai sutiko pasidalinti savo mintimis ir palinkėjimais.
- Šv.Velykų laukimas kitoks. Kokios mintys Jus aplanko šiuo ypatingu laikotarpiu?
Valdas Miliauskas:
- Gavėnios laikas artėja į pabaigą. Sulaukėme Verbų sekmadienio, nuo kurio prasideda Didžioji savaitė. Įprastai Gavėnia ir Didžioji savaitė, kuri vainikuojama Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švente ir džiaugsmingu Aleliuja, yra gana gausi renginių, ir įvairių apeigų. Meldžiamės ir giedame, prisimename, ką Jėzus Kristus ant kryžiaus padarė už tave ir mane. Didįjį ketvirtadienį (liuteroniškoje tradicijoje dar vadinamu žaliuoju ketvirtadieniu – atgailos diena) kunigai atnaujina savo kunigystės įžadus, vyksta Krizmos pamaldos, minima mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Paskutinioji Vakarienė. Didysis Penktadienis – visada skaitoma Jėzaus Kristaus Kančios istorija, po kurios viskas nutyla iki pat Prisikėlimo ryto. Šiais metais visos šios apeigos persikelia į virtualią erdvę,vyksta tiesioginės transliacijos, skamba Dievo Žodis, malda, giesmė ir bažnyčių varpai. Bažnytinis gyvenimas nesustojo – jis tiesiog kitoks. Šiame laike apmąstau, kaip greitai keičiasi situacijos: sveikatą keičia liga, laisvę keičia suvaržymai, skubėjimą keičia neskubėjimas. Jėzui Kristui įžengiant į Jeruzalę žmonės iš džiaugsmo šaukia: ,,Osana‘‘ ir kaip pagarbą kloja palmių šakas, o štai po keletos dienų teismo krasėje stovinčiam Jėzui Kristui minia jau negailestingai šaukia:,,Ant kryžiaus Jį”.Ramybės ir santarvės suteikia Dievo Žodis, kuris nesikeičia ir mums suteikia visokeriopą ramybę 118 Psalmės žodžiais.
Kazys Žutautas:
- Laikas greitai koreguoja gyvenimą. Susikaupę ir su viltimi pradėjome gavėnios laiką. Svarstėme,kokios bus tos40 dienų iki Didžiosios savaites.Štai, sulaukėme VERBŲ SEKMADIENIO. Per tą trumpą laiką pasaulis pasikeitė, o tuo pačiu pasikeitėme ir mes, kiekvienas asmeniškai. Tai nereiškia, kad gyvenimas buvo ydingas. Kiekvienas laikas duoda savitą Dievo atpažinimo grožį. Kalbėdamiesi dažnai sakydavome, kad per greit bėgame, nebesustojame. Juokaudavome, kad mes bėgame, o dvasia nebespėja mūsų prisiginti. Tačiau šiomis dienomis turime laiko palaukti, kol mūsų dvasia prisigins mūsų kūnus. Šiomis dienomis ypatingai suvokiame,kokie esame nuostabūs ir socialūs žmonės. Dažnai sakydavome, jog norime pabūti vieni, kam eiti melsti į bažnyčią kartu, jei galime vieni. Šiomis dienomis supratome, kaip yra iš tikro, kaip yra sunku ir beviltiška gyventi vieniems, kaip sunku išbūti karantine, kaip visi pasiilgome bendravimo, kaip žmonės trokšta bendros, vienybėje maldos, kaip pasiilgome vienas kito. Šiandien užduodame jau kitą klausimą: kunige, kada galėsime rinktis į bažnyčią bendrai maldai,kada galėsime eiti vienas pas kitą išgerti kavos, pasikalbėti, nuraminti savo jausmus? Pasiilgome artimųjų, pasiilgome bendrystės, pasiilgome vienybėje sekmadienio maldos.
Šiomis dienomis galiu drąsiai pasakyti, kad žmogus be kitų žmonių ir be Dievo negali gyventi.
Stanislovas Anužis:
- Žinoma, nyku ir liūdna melstis tuščioje bažnyčioje. Bet tokia realybė ir turi susitaikyti… Ir gyventi su mintimi, jog viskas yra Dievo rankose. Ne Dievas baudžia, bet žmogus baudžia save ir užkrečia save nesilaikydamas Visagalio nustatytos tvarkos.
Pirmiausia nuodėmė užkrečia žmogaus vidų, o kūnas užsikrečia vėliau. Nes žmogus daro klaidų ir mes už jas mokame šiandien – tai yra tiesa. Štai – mūsų planeta užteršta. Pyktis, neapykanta, keršto troškimas, noras suvesti sąskaitas tam, kad būtų įvykdytas teisingumas dėl gamtos teršimo, veržiasi per kraštus.
Bet šitaip problemos neišspręsime. Tik atsiranda virusai… Galiausiai, pykstame ant Dievo – esą Dievas kankina nekaltus žmones, kad kaltieji atsiverstų. Tiesa yra ta, kad nuodėmė žmogų atitolina nuo Dievo. Ta pati nuodėmė verčia kentėti ir nekaltuosius. Bet kodėl Dievas? Išmintingi Šv. Rašto žodžiai sako, kad Dievas atėjo ne bausti žmogaus ir jo pasmerkti, bet kad jis atsiverstų ir gyventų(plg. Ez.33,11).
- Rimtis ir susikaupimas prieš Šventas Velykas apsigyvena daugelio parapijiečių širdyse. Ar dabar pastebite, kad ta ramybė kitokia? Ar nemanote, kad tai tik išorinis/ priverstinis susilaikymas?
Valdas Miliauskas:
- Pasikeitė bažnytinių patarnavimų aplinkybės, daug patarnavimų nukelta vėlesniam laikui. Laidotuvės ir neatidėliotini patarnavimai vykdomi įstatymo nustatyta tvarka. Telefonu bendraujame su parapijiečiais ir parapijų pirmininkais. Reabilitacijoje ” Gabrielius” darbai taip pat vyksta nepertraukimai, remiamės rekomendacijomis ir įstatymo nustatyta tvarka. Padėties nedramatizuojame- gyvename taikoje ir esame sveiki, o kas yra laikina praeis.
Stebiu gyvenančius emigracijoje, daug bendraujame su joje esančiai parapijiečiais. Pastebime tendenciją, kad mūsų bendrapiliečiai, net ir tie, kurie savo šalį Lietuvą ne visada mini geru žodžiu, nori būti Lietuvoje. Šioje situacijoje prisimenu karo pabėgėlių istoriją, kurie bėgdami iš savo namų ir keliaudami svetimais kraštais norėjo tik vieno – būti savo gimtinėje. Viena parapijietė, kuriai teko ,,vilko vaiko‘‘ dalia sakė: ,,geriau skrumniau, bet savo namuose, juose nesugriūsi‘‘.
Kazys Žutautas:
- Ar ta ramybė, kuri yra šiomis dienomis žmonių veiduose nėra priverstinė? Turbūt turime atsakyti labai paprastai – yra tokia situacija, kada turime saugoti save ir kitus, kad esame atsakingi už save ir kitus. Yra įsakymų ir įstatymų, kurie varžo žmogų – taip jau yra. Visi žmogaus išleisti nurodymai nėra laisvės ženklai. Tik DIEVO MEILĖ yra laisvės ženklas. Kai Dievo kūrinys nurodinėja, visada bus sunku priimti, bet galiausiai turime susitaikyti, jei saulė yra kitoje žemės rutulio pusėje, norim to ar nenorim, atsiranda tamsa, jei yra nustatyta kad Lietuvoje važiuojame su mašina dešine kelio puse, tai ir turime važiuoti, nes kitaip bus daug skausmo. Taigi žmogaus įsakymai yra būtini, kad galėtume susikalbėti ir ieškoti gyvenimo laimės, gyvenimo prasmės.Tačiau, jei užmirštame, kad esame ne tušti kaulai ir mėsa, o turime jausmus, protą,charakterį, jei turime ir dvasinius dalykus, tada suvokiame, kad Dievas mylėdamas mus, paliko atsakomybę ir teisingumą laisva valia daryti ar nedaryti, klausyti ar neklausyti paliepimų. Taigi galėtume daryti išvadą, kad be žmogaus įsakymų ir nuorodų,nors ir tampa nelaisvas, įspaustas į siaurus rėmus–žmogus saugoja save ir kitus, tačiau suvokdamas, kad visa tai ateina iš Dievo meilės,jis išlaisvėja.
Stanislovas Anužis:
-Šioje Gavėnioje einame Kryžiaus Kelią nešdami koronaviruso pandemijos kryžių.
Tada Jėzų mirti nuteisė Pilotas, o šiandien mums mirties nuosprendžius skelbia koronavirusas.
Tada Kristui budeliai ant pečių uždėjo medinį kryžių, o šiandien mes nešame savo puikybės, egoizmo, pykčio, keršto, apkalbų ir kitokių nuodėmių kryželius.
Anuomet Kristus tris kartus parpuolė po kryžiumi. Dabar – po naktinės pamainos slaugant užsikrėtusiuosius ir dėl didžiulio nuovargio ant stalo miegui sukniubusios medicinos seselės nuotrauka yra parpuolusio Jėzaus paveikslas.
Tada Simonas Kirenietis padėjo Jėzui nešti kryžių. Šiandien – tai tūkstančiai ,,stiprūs drauge” savanorių, šaulių, ateitininkų, medikų ir mielaširdingų kaimynų, kurie stato į pavojų savo gyvybę. Didžiausias dėkingumas šiems kireniečiams.
Tada šv. Veronika prasibrovusi pro kareivius nušluostė Jėzui veidą. O kiek šiandien tyros širdies žmonių, kurių veidai neatpažįstami po kaukėmis ir gailestingų pirštinėtų rankų nusileidžia ant užsikrėtusiųjų… ,,…palaiminti tyraširždžiai, jie regės Dievą”(Mt.5,8).
O, kad sugebėtume išvysti Kristaus veidą, šiuose koronaviruso kryžių nešančiuose…
Kaip ruošiatės jūs asmeniškai šiai Šventei? Gal turite ypatingų tradicijų, būdingų tik Jūsų šeimai?
Valdas Miliauskas:
- Šeimos tradicijos nėra kažkuo išskirtinės, tik šiemet reikėjo kadagio šakele nuotoliniu būdų plakti. Vistik, kunigo šeimoje laikas dalomas šeimai ir tarnystei.
Kazys Žutautas:
- Kiekviena šventė į šeimą atneša daug džiaugsmo, juk tai Kristaus prisikėlimas. Su šia Diena ateina dar stipresnis tikėjimas šeima ir jos svarba kiekvieno žmogaus gyvenime.
Stanislovas Anužis:
- Eina 37-ti metai kunigystės, taigi visos religinės šventės praeina darbe – t.y. bažnyčioje. Todėl nei per Velykas, nei per Kalėdas nėra galimybės aplankyti savo artimųjų. Šiemet, kovo 14 d. tėveliui suėjo 92 metai, tačiau dėl karantino negalėjau aplankyti… Bet visi vaikai susirinkę savo gimdytojus pasveikinome pernai per Kalėdas, kai tėvelis ir mamytė šventė savo Palaimintąsias 70 – ąsias santuokos metines.
Ko palinkėtumėt savo parapijų ir visiems kitiems žmonėms Šventų Velykų proga?
Valdas Miliauskas:
- Artėjančios Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventės proga, visiems linkiu dar kartą prisiminti kad Jėzus Kristus ant kryžiaus numirė už tave ir už mane, gyvenkime ne formalų, o gyvą krikščionišką gyvenimą, o šalia Prisikėlimo evangelijos šiais metais paskaitykime 118 Psalmę ir giedokime Aleliuja Prisikėlimo rytą.
Kazys Žutautas:
-Tegu ir šios Velykoskiekvienam būna įsimintinos: 2020m. Velykos, kurios buvo ne dėl kitų, laukiant svečio, o buvo man, tiktai man. Linkiu tame neskubėjime, toje ramybėjepasidžiaugti savimi,pasidžiaugti savo nuveiktais darbais, savo gyvenimu, pasidžiaugti tuo, kas mus supa ir moko neskubėti.
Stanislovas Anužis:
- TIKĖJIMO, VILTIES ir MEILĖS – tų trijų dieviškų dorybių, kurias iš Katekizmo išmokome dar būdami vaikai.TIKĖJIMAS daro stebuklus. Jėzus Evangelijoje sako: jei jūsų tikėjimas būtų nors kaip aguonos grūdelis – jūs kalnus kilnotumėte. Be tikėjimo, be Dievo mes esame niekas.Negalime išgyventi ir be VILTIES. Kaip negalime išgyventi be maisto, vandens ar deguonies. Be maisto galime išgyventi apie mėnesį, be vandens – kelias dienas, be oro – kelias minutes, tačiau be vilties negalime išgyventi nė sekundės.O svarbiausia iš jų yra MEILĖ. Be meilės – gyvenimas – ne gyvenimas. Ir tos meilės, tos Kristaus atneštos meilės, šiandien pasaulyje taip trūksta. Todėl atsiranda virusai… Popiežius prieš kelias dienas, kovo 27 d., prieš palaimindamas visą pasaulį ,,urbi et orbi” prašė sustabdyti karus. Bet kas jo klauso… Todėl atsiranda virusai…
Linkiu nepamiršti maldos. Viskas yra Dievo rankose. Svarbiausia, brangiausia malda – Šv. Mišių auka. Jei šiuo metu nedrąsu ateiti į bažnyčią – užeikite į kleboniją užprašyti Šv. Mišių. Pasitikėkime Dievu.
Karantinas verčia likti namuose. O Kristus Evangelijoje kviečia per gavėnią melstis ir pasninkauti sakydamas: ,,Eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.”(Mt.6,6) Taigi, savo namuose užsidarę daugiau pasimelskime, dėmesingiau pažvelkime į Nukryžiuotojo veidą, įsiklausykime, ką Jis kalba mūsų širdims ir tapsime kantresni, geresni ir sveikesni.
Tegul bent trumpas žvilgsnis į Nukryžiuotąjį primins, kad Kristus, mirties nugalėtas, tapo jos nugalėtoju.Ir ta mintis primins mums, kad ir žmogus, kartais pralaimėjęs prieš blogį su laimėjusiu Kristumi, gali laimėti kovą su savo silpnybėmis, su gyvenimo sunkumais. Gražiai tą mintį išreiškia Maironis:
Kai širdį tau skausmas kaip peiliais suspaus,
Ir žmonės pabėgs ir tavęs neužstos,
Pakelk tada žvilgsnį į kryžių aukščiau,
Tada bus be skundo kentėti lengviau.
Linkėdami gerbiamiems dvasininkams sveikatos ir širdies lengvumo,
dėkojame už Didžiosios savaitės nuotolinį interviu – pasidalijimą su skaitytojais prasmingais apmąstymais bei įkvėpimą gyventi viltingiau.
Kalbino Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė – vadybininkė Jūratė Daugalienė
__________________________________________________________
ĮVYKĘ RENGINIAI, PARODOS, SUSITIKIMAI
___________________________________________________________
2018 METAI
___________________________________________________________
2018-12-30. Senuosius metus „Ryto suktinis“ palydės Pamario krašte su šišioniškių palinkėjimais, gražiausia eglučių alėja ir dainomis. O didžioji Rusnės žmonių svajonė pagaliau pildosi – visų laukiamas ir netrukus gimsiantis salos stebuklas – estakada, kuri sujungs šį nedidelį kraštą su Didžiąja Lietuva.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013709320/ryto-suktinis-su-zita-kelmickaite-ryto-suktinis
____________________________________________________________
___________________________________________________________
__________________________________________________________
_________________________________________________________
VYDŪNO METAMS PAMINĖTI SKIRTA PARODA:
_______________________________________________________
____________________________________________________________
SPALIO 7 D. USĖNUOSE– Ruošiamės, puošiamės ir laukiame visų 14.00 val. Šv. Mišiose, o po Šv. Mišių, 15.00 val., – bendruomenės namuose. Minėsime Pagyvenusių žmonių dieną
__________________________________________________________
JUKNAIČIŲ BENDRUOMENEI 15- METŲ. SVEIKINAME!!!
____________________________________________________________
PARODA INDIJOJE:
_______________________________________________________
LTR “RYTO SUKTINIS: SU ZITA KELMICKAITE RUSNĖJE. BEŽVEJOJANT APIE GYVENIMĄ. 2018-10-07
_________________________________________________________
____________________________________________________________
2018-09-30. Ar tikrai senieji Rusnės žvejai mokėjo žuvį pasigauti ypatingu būdu – su marinėmis gaudyklėmis, vadinamaisiais venteriais? Per 40 beržinių kuolų reikalaujanti senovinė gaudyklė – tikras iššūkis ne vienam žvejui, o šios tradicijos saugotojui Kęstučiui Kėriui tai – vieni niekai, nes čia žuvis plaukioja kaip sandėly. O sužvejota lydeka visus nustebins. Nepatikėsite, nenusakomo skonio lydekos maltinukai, kuriuos kepa žvejo žmona Ramutė, gardūs dėl to, kad reikia sumalti šmotelį lašinukų.
___________________________________________________________
CENTRO PARENGTA KILNOJAMA PARODA “RUSNĖ. RUSNĖS KAIMAI”
____________________________________________________________
KVIEČIAME APLANKYTI TAPYBOS PARODAS
____________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
__________________________________________________________
KVIEČIAME Į FILMO PERŽIŪRĄ:
__________________________________________________________
XXX- OJI LIETUVOS KLOJIMŲ TEATRŲ KRIVŪLĖ RUSNĖJE
___________________________________________________________
2018 M. RUGSĖJO 2 D. 8:30 VAL. LTV “RYTO SUKTINIS” SU ZITA KELMICKAITE.
BUS RODOMA LAIDA APIE RUSNĖS BULVES IR TARPTAUTINĮ PLENERĄ “RUSNĖ-2018”
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013701377/ryto-suktinis-su-zita-kelmickaite
____________________________________________________________
Simbolinis Baltijos šalių vienybės ir draugystės šimtmečio laužas nušvies RUSNĘ!
Rugpjūčio 25 d. 20.30 val.
iškyšulyje kur Rusnės upė išsiskiria į Atmatą ir Skirvytę.
Renginio metu koncertuos folkloro ansamblis “Sklada” (vad. D.Kubilienė)
Laukiam VISŲ!
_________________________________________________________
_____________________________________________________________
TARPTAUTINIS PLENERAS “RUSNĖ-2018”
_____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
__________________________________________________________
https://www.silaineskrastas.lt/kultura/veliava-iskelta-vetrungiu-kelias-prasidejo/
_________________________________________________________
________________________________________________________
_________________________________________________________
____________________________________________________________
_________________________________________________________
__________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
____________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
__________________________________________________________
___________________________________________________________
__________________________________________________________
_________________________________________________________
DĖMESIO!!! DĖL POTVYNIO RENGINYS NUKELIAMAS!!!
_________________________________________________________
_______________________________________________________
_________________________________________________________
________________________________________________________
______________________________________________________
___________________________________________________________
KVIEČIA :
_______________________________________________________
SU NAUJAIS 2018 METAIS!!!
_______________________________________________________
ADVENTO RENGINIAI
_________________________________________________________________
ĮTEIKTI AUKSINIAI FENIKSAI
______________________________________________________________
__________________________________________________________
_____________________________________________________________
______________________________________________________________
APIE K. ŠVEIKAUSKIENĖS RIEŠINIŲ PARODĄ “KVIEČIU…”
_________________________________________________________________
2017 m. lapkričio 3 d. 16:00 val. Rusnėje atidaroma kūrybingos asmenybės -Kristinos Šveikauskienės paroda ,,Kviečiu…”.
Autorė savo anotacijoje rašo: Atmintyje liko ir nuolat siuvinėjanti mama, dar ankstyvoje vaikystėje į rankas įdavusi adatą su ,,muline“ siūliuku ir drobės gabaliuką. Vėliau mama mokė megzti, siūti. Penkiolikos metų sulaukusi, naudojausi senoliaus padarytu rėmu, ir pradėjau austi tautines juosteles.
Visa tai – praeitis. Praeitis jau ir darbinė veikla. Šiandieną laikas suteikia galimybę realizuoti save ieškant širdžiai malonaus užsiėmimo. Megzti ir siuvinėti visada patiko. Niekada nebuvau mezgusi riešinių. Pabandžiau megzti tradicinius tautinius raštus (O. Klikūnaitė, Rankdarbiai, Vilnius, 1959), dovanojau anūkėlėms, jų mokytojoms, giminaičiams, buvusioms darbo kolegėms. Mano megztomis riešinėmis puošiasi kai kurie Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio ,,Ramytės“ nariai. Įgijau patirties, ėmiau megzti spalvingesnes riešines, kurių raštuose – gėlės (1959 m. rankdarbių raštai), pradėjau kurti bei panaudoti atskirus segmentus kuriant naują raštą, tobulinti esamą raštą. Jomis puošiasi besisvečiavusios Šilutėje Vokietijos, Kolumbijos, Prancūzijos moterys. /Kristina Šveikauskienė/
______________________________________________________________
APIE “OBUOLINĘ ŠVENTĘ”
_______________________________________________________________
SPALIO 20 D. 16:00 val. ,,OBUOLINĖ ŠVENTĖ”
______________________________________________________________
KVIEČIAME!!!
__________________________________________________________________
PRISIMENAME. Spalio 8 d. suėjo metai kai nėra Virginijos mūsų tarpe.
_______________________________________________________________
2017-10-26 paroda ,,DIEVO BITĖ” tęsia kelionę. 2017-10-27 atidaroma Vilkaviškio kultūros centre.
______________________________________________________________
KVIEČIAME Į RENGINIUS RUSNĖJE, SPALIO 2 DIENĄ:
2015m. spalio 2 d. Rusnėje (Šilutės r.) iškilmingai atidengtas paminklas Mahatmai Gandžiui ir jo draugui Hermanui Kalenbachui.
2017 m. spalio 2 d. 14:00 val.prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir jo draugui Hermanui Kalenbachui dviejų metų sukakties minėjimas
Dalyvauja : Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje ministrė patarėja Diana Mickevičienė, Indijos ambasados garbės konsulas Lietuvoje Radžinderis Kumaras Čaudharis.
Po to Gintauto Vyšniausko piešinių parodos DIEVO BITĖ atidarymas atstatytuose Rusnės kultūros namuose (Neringos g. 2). Įžanginį žodį tars Edita Mildažytė. Parodą pristatys menotyrininkas Saulius Pilinkus, taip pat planuoja atvykti Gintauto Vyšniausko artimieji.
_________________________________________________________________
TARPTAUTINIO PLENERO ,,RUSNĖ-2017″ PARODA CENTRE, APLANKYKITE:
_________________________________________________________________
Rašytojo HERMANO ZUDERMANO 160-ųjų gimimo metinių sukakties PROGRAMA ŠILUTĖJE:
________________________________________________________________
Dar galima aplankyti Rusniškio Egont Petereit (Vokietija) parodą – pardavimą “Šis tas apie Rusnės praeitį”. Egontas parodoje eksponuoja naujausius tapytus darbus, kuriuose dominuoja salos istoriniai vaizdai- potvynis, senasis tiltas, garlaivis ir kt.
____________________________________________________________
__________________________________________________________
__________________________________________________________
2017 m. tarptautinis pleneras “RUSNĖ-2017”
2017 m. pleneras “Rusnė- 2017” buvo skirtas Lietuvos reformacijos 500 metų jubiliejui. Tarptautinio plenero dalyviai:
Kurt Beutler (Vokietija)
Lado Sharashidze (Gruzija)
Zura Kochalidze (Gruzija)
Vytautas Gocentas (Vilnius)
Rimas Galeckas (Alytus)
Vytautas Butas (Jonava)
Ilona Daujotaitė Janulienė (Kernavė)
Renata Kasiulytė (Kaunas-Rukai)
Virgis Ruseckas (Kaunas- Rukai
Rolandas Karalius (Kaunas)
Enrika Striogaitė (Kaunas)
Dėkoju plenero dalyviams už nuoširdų bendravimą…Iki kitų susitikimų
2017-08-04 tarptautinio plenero “Rusnė- 2017” dalyviai leidosi į kelionę vandens keliu, aplink Russnės salą… Kelionę pradėjome Pakalnės upe, nuo meilės klevo. Praplaukėme Atmata, aplankėme spalvotąją Mingę (Minę), Kniaupo įlanką , plaukėme banguotomis mariomis ir atgal grįžome aukštyn Pakalnės upe. Svečiai iš Gruzijos, Vokietijos ir Lietuvos liko sužavėti pamario krašto vandens karalystės platybėmis, jos žaluma , paukščių gausa. Už kelionę dėkojame laivo kapitonui Sigitui Grinčinaičiui. Verslininkė Gražina Stankienė dailininkams padovanojo pačios gamintą morenginį tortą. Ačiū Tau mieloji…
___________________________________________________________________
______________________________________________________________
Laiko ratas ėmė ir dar kartą apsisuko. Voratinkly įstrigus rugpjūčio žvaigždei, visus kviečiame į vasaros partitūrą- muzikuojančią Rusnės salą…
KVIEČIAME DALYVAUTI KONCERTUOSE
_____________________________________________________
Susitikimo vieta: Juknaičių parkelis prie fontano. Diena: Liepos 6-oji. Laikas: 21:00 val. GIEDOSIME TAUTIŠKĄ GIESMĘ. ATEIK IR TU!!!...
__________________________________________________________
Kaip ir kasmet, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, viso pasaulio lietuviai drauge vėl giedos „Tautišką giesmę”. Šią jautrią mūsų bendrystės akimirką visi rusniškiai ir salos svečiai kviečiami į Atmatos krantinę, kartu išreikšti meilę savo šaliai.
_________________________________________________________________________
___________________________________________________________________
GEDULO IR VILTIES AKCIJA RUSNĖJE!!!
____________________________________________________________________
2017m. birželio 17 d. JUKNAIČIŲ SENIŪNIJOS RENGINYS ,,VISADA JAUNI”, SKIRTAS PILIAKALNIŲ METAMS. ATVYKITE. DALYVAUKITE. KLAUSYKITE!!!
________________________________________________________
2017 m. gegužės 19 d. 19:00 val. MUZIEJŲ NAKTIS RUSNĖJE.
_______________________________________________________________
2017-ieji TAUTINIO KOSTIUMO METAI. 2017- 05-17, 16:00 val. kviečiame į parodą- seminarą ,,Tautinis kostiumas- etninio tapatumo simbolis”. Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai , santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs. Parodą parengė ir pristato M. Jankaus muziejaus direktorė L .Burzdžiuvienė. LAUKIAME VISŲ!!!
Ypatingai laukiame mokinių, mokytojų, jaunimo, nes parodoje bus išsamiai pristatytas Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas pagal laikmečius, atkreipiant dėmesį į kostiumo detales… .
_______________________________________________________________
2017 m. gegužės 18 d. 19:00 val. centre (Neringos g. 7) susitikimas su knygos ,,NEMUNU PER LIETUVĄ” autoriumi Selemonu Paltanavičiumi.
Renginyje dalyvaus Selemonas Paltanavičius (knygos sudarytojas ir autorius) ir Simas Knapkis (2016 metų ekspedicijos laivo kapitonas).
____________________________________________________________
KNYGOS SUTIKTUVĖS
2017 m. gegužės 4 d. 16:00 val. centre bus pristatyta garsaus Šilutės kolekcininko Vlado Zenkevičiaus knyga „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“, kuri dienos šviesą išvydo tik po keturių dešimtmečių, po šimto metų, kai trys krašto miestai – Klaipėda, Šilutė, Rusnė– pradėjo leisti savo pinigus. Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Mindaugas Milinis. Renginio metu bus galima nusipirkti knygą.
Kviečiame į knygos sutiktuves!!!
_______________________________________________________________
KLAIPĖDOS KRAŠTO SENŲJŲ (NEVEIKIANČIŲ) KAPINIŲ PRIEŽIŪRA. TEORIJA IR PRAKTIKA.
Iš to, kaip yra tvarkomos kapinės, galima spręsti apie žmonių kultūrą. Visi jaučiame, kad viena opiausių istorinio Klaipėdos krašto senųjų neveikiančių kapinių kamavusių problemų, kurios, deja, tebėra aktualios ir šiandien, yra jų priežiūra ir tvarkymas. Nors dauguma kapinių Lietuvos
Nepriklausomybės metais buvo įrašytos į kultūros paveldo registrą, tačiau tai nieko neišsprendė , nepagerino jų būklės, bei priežiūros. Dauguma senųjų kapinaičių ir toliau liko apleistos,
niokojamos arba tapo sunkiai įžengiamos dėl suvešėjusios ir sulaukėjusios augmenijos, želdynų.
______________________________________________________________
DALINAMĖS ŠILUTĖS MUZIEJAUS INFORMACIJA :
http://silutesmuziejus.lt/2017/04/senuju-neveikianciu-kapiniu-prieziura-tarp-teorijos-ir-praktikos/
______________________________________________________________
SPAUDA APIE SENŲJŲ KAPINAIČIŲ LIKIMĄ:
http://www.silutesetazinios.lt/84737/senuju-neveikianciu-kapiniu-prieziura- tarp-teorijos-ir-praktikos/
______________________________________________________________
KVIEČIAME!!!
__________________________________________________________________
MALONIAI KVIEČIAME Į KILNOJAMĄ PARODĄ, KURI VEIKS IKI BALANDŽIO 2 D. IŠ RUSNĖS PARODA KELIAUJA PO LIETUVĄ, SEKITE INFORMACIJĄ
_____________________________________________________________
_____________________________________________________________
__________________________________________________________
KVIEČIAME Į VALDEMARO TISAIČIO (ŠILUTĖ) PARODOS ,,PRIEŠAKY- KELIONĖ” ATIDARYMĄ
______________________________________________________________
KOVO 11-OJI RUSNĖJE
______________________________________________________________
2017 M. LIETUVOS VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ – LIETUVIŲ LIAUDIES KŪRYBOS ATLIKĖJŲ – KONKURSO „TRAMTATULIS“ VIETINIS TURAS
___________________________________________________________
UŽGAVĖNĖS USĖNUOSE. LAUKIAME VISŲ!!!
__________________________________________________________
UŽGAVĖNĖS RUSNĖJE. LAUKIAME VISŲ!!!
__________________________________________________________
UŽGAVĖNĖS JUKNAIČIUOSE
_________________________________________________________
KVIETIMAS MOTERIMS IR NE TIK!!!
__________________________________________________________
2016 metai užbaigti
__________________________________________________________
VASARIO 16- OJI RUSNĖJE. ŠVĘSKIME KITAIP!!!
__________________________________________________________
VASARIO 16-OJI USĖNUOSE. KVIEČIAME
_______________________________________________________
VASARIO 16- OJI JUKNAIČIUOSE. KVIEČIAME ŠVĘSTI KARTU
________________________________________________________
2016 METŲ RENGINYS ,,MES MOTERYS”
_________________________________________________________________
KVIEČIAME APLANKYTI ĮDOMIĄ PARODĄ ,,JŪROS SIDABRAS- IŠ STAVANGERIO Į KLAIPĖDĄ, KURIĄ PARENGĖ LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS. GALIMA IŠBANDYTI INTERAKTYVŲ ŽAIDIMĄ- LAIVĄ NUPLUKDYTI Į UOSTĄ
____________________________________________________________
